Ajurvedos gydymo sistema atsirado iš gilių žinių apie vaistažoles ir prieskonius, kurie stiprina sveikatą ir puoselėja natūralų grožį.
Prieš tūkstančius metų kai kurie indų išminčiai (rišiai), šiandieninių tradicinių ajurvedos receptų autoriai, buvo pakviesti į karališkąjį dvarą pasidalyti dvasine išmintimi ir gydymo metodų srities žiniomis su karaliais. Žinios, įgytos per ilgus metus medituojant ir vienatvėje Valdovams dažnai darydavo įspūdį, kaip ir kilni šventųjų vyrų išvaizda- nors ir labai paprastai apsirengę, iš savo veidų jie skleidė gilią ramybę, užuojautą ir šviesą.
Holistinė grožio filosofija
Indonezijoje, kur iš Indijos netrukus paplito Ajurvedos medicinos principai, XVIII a. karališkųjų dinastijų laikais atsirado holistinė filosofija "Ngadi Sarira", kuri kalbėjo apie svarbą visada palaikyti puikią kūno formą. Buvo kalbama netik apie išorinį, bet ir apie vidinį grožį: "Kai žmogus gerai jaučiasi ir yra patenkintas savimi, jo fizinis kūnas šviečia, o ši šviesa sukuria natūralų grožį”. Javos princesės tada pačios ruošdavo žolelių ir gėlių mišinius, kad išsaugotų netik gražų veidą, bet ir protą. Pavyzdžiui, gražios ir sveikos lūpos buvo laikomos gražios kalbos (wacika), išplaukiančios dėl gražių minčių (manacika), rezultatu.
Vidinio ir išorinio grožio pusiausvyra
Ši grožio filosofija teigia, kad supratęs savo tikrąją prigimtį ir išmokęs gyventi pagal gamtos ir visatos dėsnius, žmogus gali pasiekti kūno sveikatą, grožį ir pakankamai energijos bei gyvenimo entuziazmo. Šios holistinės filosofijos pagrindas yra senovinė formulė "Rupasampat wahya bhiantara": pusiausvyra tarp to, kas slypi viduje, ir to, kas egzistuoja išorėje.
Taigi žmogaus grožio paslaptis slypi harmoningoje trijų gyvenimo principų ir poreikių darnoje ir išsipildyme: kūno (kama datu), proto (rupa datu) ir sielos (arupa datu) lygmeniu. Jų tarpusavio pusiausvyra yra pagrindinė tikrojo grožio ir laimingo gyvenimo sąlyga.
Taigi šis senovės mokymas kalba apie aukščiausiąjį grožį kaip apie tobulą septynių svarbiausių žmogaus dorybių pasireiškimą fizinio kūno lygmeniu: tiesos (satja), meilės (prema), sąžiningumo (dharma), ramybės (šanti), tolerancijos (sahana), džiaugsmo (ananda) ir dvasingumo (svan ubh uti).
