Tinkama mityba (ahara) ir gyvenimo būdas (vihara) yra neatsiejamos ajurvedos terapijos dalys, padedančios atkurti sutrikusią psichosomatinę organizmo pusiausvyrą ir būtinos mūsų individualiai konstitucinei trijų došų pusiausvyrai, kuri užtikrina mūsų sveikatą, palaikyti.
Ajurvedinė dieta
Ajurvedinė dieta (ahara) - tai sąmoningas tinkamai parinkto maisto, atitinkančio mūsų došų konstituciją, ruošimas ir vartojimas. Toks maistas tampa mūsų vaistu, kuris daro didelę įtaką mūsų fizinei, protinei, emocinei ir dvasinei sveikatai. Todėl labai naudinga sekti šešių skonių (saldaus, rūgštaus, sūraus, aštraus, kartaus ir stingdančio) veikimą ir laikytis kelių praktinių principų:
- nepersivalgykite
- valgio metu negerkite vaisių sulčių
- negerkite šalto vandens
- nevalgykite iki 7 val. ryto ir po 19 val. vakaro.
- žinoti apie tinkamus maisto derinius
- valgykite ramioje ir malonioje aplinkoje
Rekomendacijos, kaip maitintis asmenims, kurių organizme vyrauja Vata doša
Rekomendacijos dėl mitybos asmenims, kurių vyrauja Pitta doša
Rekomendacijos, kaip maitintis asmenims, kurių organizme vyrauja Kapha doša
Nežinote, kokia yra jūsų dominuojanti doša? Atlikite internetinį došų testą!
Pagrindiniai mitybos tipai pagal Ajurvedą
Ajurveda maistą pagal jo poveikį žmogaus psichikai skirsto į satvinį, radžašinį arba tamazinį. Kiekvienam maistui būdinga viena iš trijų kosminių savybių (gunų).
- Sattva yra šviesos, pažinimo ir harmonijos kokybė.
- Radžas reiškia energiją, judėjimą ir nuolatinį aktyvumą.
- Tamas reiškia tamsą, neveiklumą ir miegą
People who mostly eat naturally sweet sattvic food such as rice, barley, sweet potatoes, red or yellow lentils, vegetables, fruits, nuts, milk, cheese, cane syrup and honey are kind, calm, optimistic and full of vigour. People who have a predominantly Rajasic diet of fermented and fried foods along with spicy, salty and acidic ingredients such as curry, chilli, beans, salt, pepper, pickled vegetables, vinegar, sour cream, coffee, coca-cola and black or green tea are prone to irritability, nervousness and impatience. People who favour a tamasic diet with a preponderance of bitter and astringent tastes such as meat, fish, mushrooms, eggs, onions, garlic, alcohol or leftovers from yesterday's meal, and who seek out sweets made from refined sugar, dairy products, yoghurt and ice cream, are prone to fatigue, despondency and pessimistic moods.
It is advisable to adjust the diet appropriately to the changes in the seasons. In autumn and winter (vata dosha season), one should prefer warm food and drink and a more filling and fatty diet. It is good to eat more sweet, sour and salty foods and less bitter and astringent foods. Avoid dry and raw foods. In the hot summer season (pitta dosha season), the power of digestion decreases and therefore we are less hungry or have no appetite. It is good to choose cold foods, fruits and vegetable salads. It is good to give preference to sweet, bitter and astringent tastes and avoid sour and spicy foods. In spring (kapha season), prefer a light and dry diet. Choose warm foods and hot drinks. It is good to eat spicy foods and prefer bitter and astringent tastes to sour and salty ones. This aids the important spring detoxification process. It is recommended to limit sweets.
Ajurvedinis gyvenimo būdas
Sveikos gyvensenos terapija (vihara) yra natūraliausia priemonė ir vadinamasis „vidurio kelias“ fizinei ir psichinei pusiausvyrai pasiekti. Tai nereiškia, kad reikia slopinti savo poreikius, bet išmokti juos kontroliuoti ir gyventi pagal savo konstitucinę prigimtį ir vidinį sielos (atmano) vadovavimą, kuris yra pati gyvybės esmė ir tikrasis mūsų gydomųjų gebėjimų šaltinis.
Taigi, jei į savo kasdienę veiklą įtrauksime jogą ir meditaciją, tai padės mums suvokti savo sielos vidinį vadovavimą. Reguliari meditacijos praktika gali apimti kūno pozas (asanas), kvėpavimo pratimus, mantrų kartojimą arba vizualizacijas, skirtas nuraminti ir nutildyti protą, kad širdies centre, esančiame krūtinės viduryje (anahatos čakroje), galėtume pajusti ramybę, meilę ir užuojautą. Be meditacijos ar kitų dvasinių ritualų pagal tradicines religines ar kultūrines praktikas mūsų gyvenimas neturi tikro vidinio saugumo, stabilumo, pasitikėjimo savimi ir pusiausvyros pagrindo.
„Mažesnė už mažiausią, didesnė už didžiausią, siela kvėpuoja šventoje žmogaus širdyje.“ - Katopanišadas
Ajurvedos medicina pirmiausia kreipiasi į sąmoningą profilaktiką ir sveiką gyvenseną, nes daugumos ligų kilmė septyniasdešimčia procentų slypi netinkamame gyvenimo būde, kuris sukelia atskirų došų sutrikimus. Konstitucinės pusiausvyros sutrikimus visada lengviau gydyti ankstyvosiose stadijose nei pažengusiose, kai jie pradeda reikštis įvairiomis ligomis. Todėl ajurvedinio gydymo sėkmė daugiausia priklauso nuo tinkamos mitybos laikymosi, taip pat nuo mūsų noro pakeisti kai kuriuos kasdienybėje egzistuojančius įpročius ir stereotipus, kurie neretai ir sudaro sveikatos problemų šaknis.
Dabartinis šiuolaikinis gyvenimo būdas labai prisideda prie došų pusiausvyros sutrikdymo, nes nuolat susiduriame su situacijomis, kurios sukelia nerimo, baimės, nesaugumo ar agresijos jausmus. Netinkama mityba arba netinkami maisto produktų deriniai, mėsos ar kepto maisto, riebalų ir angliavandenių vartojimas, alkoholis, kava ar tabako gaminių ir cheminių vaistų vartojimas trikdo visų trijų došų pusiausvyrą. Pirmenybė dideliam greičiui vairuojant ar sportuojant ir nuolatinis keliavimas automobiliu ar lėktuvu sukelia nervinį susijaudinimą, kuris didina Vata došą.
Pernelyg dažnas naudojimasis socialine žiniasklaida, naujienų, informacijos ir reklamos žiūrėjimas internete ar žiniasklaidoje dėl savo prievartinio pobūdžio ir pasąmoninės įtikinėjimo formos daro poveikį laisvai asmens valiai, jo mąstymui ir sprendimų priėmimui. Žiniasklaidoje skleidžiamos daugiausia neigiamos ir vienpusiškos žinios, tiesiogiai transliuojami konfliktai ir smurtas didina Vata ir Pitta došą ir skatina instinktyvias priešiškumo, nesaugumo ir baimės emocijas. Akcentuojamos materialinės vertybės - pinigai, nuosavybė, sėkmė ir valdžia - užgožia natūralų poreikį aktyviai ugdyti dvasinius gyvenimo aspektus.
Kasdienį mūsų civilizacijos gyvenimą lemia tik įprastinės ekonominės priemonės, apimančios nepritekliaus, paklausos ir stimuliavimo kūrimą, darbo efektyvumo, pelno ir atlygio didinimą, pramogų gamybą laisvalaikio, komforto ir atsipalaidavimo akimirkomis. Štai kodėl dažnai patiriame persisotinimo, protinio nerimo, psichinės tuštumos, nusivylimo ir nepasitenkinimo jausmus. Todėl turime grįžti prie dvasinės gyvenimo prigimties šaknų ir imtis pagrindinių korekcinių priemonių - koreguoti prioritetus ir tinkamą kasdienę rutiną (dinačarija), kad gyvenimas įgytų natūralią pusiausvyrą fizinės ir psichinės sveikatos pavidalu.